žyniuoti

žyniúoti, -iúoja, -iãvo žr. žyniauti: Nueina jie pas žmogų, kuris žyniúoja, klausia, ką dabar daryt Kp. Paskum sunešdavo mėsos to užmušto gyvulio, sudėdavo ant stalo; tie žyniai žyniuodavo ir prašydavo vėles valgyt mėsos LTI146(Vdžg). Jis (Judas) jiems tarė: – Kodėl Jūs norėjote taip padaryti? Ar nežinote, kad nėra man lygaus mokėjime žyniuoti? Skv1Moz44,15. Mergina, piktosios dvasios apsėsta, su jos pagalba galėjo atspėti kai kuriuos dalykus, kitaip sakant, žyniuoti SkvApD16,16(komentaras).